Jonas Survila, politologas, buvęs ministro pirmininko A.Kubiliaus patarėjas

Jonas Survila, politologas, buvęs ministro pirmininko A.Kubiliaus patarėjas

Politinė atmosfera ir įtampa nepaliaujamai kaista. Politiniai pareiškimai ir veiksmai griežtėja. Atrodo, kad būsimos didelės konfrontacijos ir konflikto išvengti nebepavyks. Tokią proceso dinamiką jau paskutinius keletą mėnesių stebime Rytų Europoje buvusioms sovietinio bloko šalims – Armėnijai, Azerbaidžanui, Gruzijai, Moldovai ir ypač Ukrainai – siekiant gilinti savo partnerystę su Europos Sąjunga, o Rusijai tam vis intensyviau bei grubiau besipriešinant.

Artėjant lapkričio mėnesio ES ir minėtų šalių Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje, Rusijos spaudimui nepasirašyti su ES Asociacijos sutarties, o verčiau kaip alternatyvą rinktis jos ir Baltarusijos bei Kazachstano kuriamą Eurazijos muitų sąjungą jau pasidavė Armėnija. Kitos šalys, nepaisant vis augančios prekybinės atskirų jų eksportuojamų produktų blokados Rusijos pasienyje ir muitinėje, savo planų verčiau rinktis Europos pusę kol kas neatsisako.

Šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva labai intensyviai dirba siekdama, kad minėtų šalių proeuropietiškas pasirinkimas ir glaudesnė integracija su ES, o ne su Rusija, taptų nebeatgręžiama atgal. Todėl jau nuo vasaros spaudimas prieš Lietuvą irgi tolydžio stiprėja. Iš pradžių puolimas buvo tik informacinis – paviešinti slapta daryti neatsargūs Lietuvos diplomatų pokalbiai, taip siekiant sugadinti dvišalius diplomatinius santykius su Azerbaidžanu. Dabar jau vyksta labai konkretus ir mums ekonomiškai nuostolingas prekybinis puolimas – blokuojant ir užlaikant Lietuvos vežėjus Rusijos muitinėse ir šiurkščiai grasinant nebeleisti į Rusiją eksportuoti Lietuvos pieno sektoriaus produktų.

Paprastai tokiomis išorinio spaudimo aplinkybėmis valstybės (ypatingai mažesnės ir silpnesnės) reaguoja susitelkdamos savo šalies viduje, vieningai koordinuodamos savo politinių institucijų veiksmus ir atsaką prieš užsienio grėsmes.

O kas šiuo metu vyksta Lietuvoje? Matome ne skirtingų valdžios šakų darnų veikimą, o analogišką aukščiau aprašyto proceso dinamiką – kaistančią politinę atmosferą ir augančią įtampą, didėjančią vidinę politinę konfrontaciją.

Kas yra šios įtampos ir konfrontacijos skatinimo šaltinis? Prisiminkime iškalbingą, bet galbūt ne visų pastebėtą įvykių chronologiją. Prieš maždaug keletą mėnesių, po Darbo partijos Tarybos uždaro posėdžio, pirmąkart prasiskverbia į viešumą informacija, kad aukščiausia partijos vadovybė nepatenkinta Vydo Gedvilo, kaip Seimo pirmininko, veikla, nes ji per mažai matoma ir pernelyg nuosaiki, nekonfliktiška, todėl nenaudinga partijai. Gedvilui priekaištaujama, kad jis per mažai kritikuoja Prezidentę ir koalicijos partnerius Vyriausybėje. Neoficialiai pasakoma, kad V.Gedvilui duodamas mėnesis laiko “pasitaisyti”.

V. Gedvilas iš karto bando “taisytis”: prisidengiant Gailiaus ir Giržado neteisėto atleidimo iš FNTT istorija, jis inicijuoja Seimo laikinosios tyrimų komisijos sudarymą, kurios pagrindinis taikinys, be abejo, taptų šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Greta to, Seime, įnirtingai kritikuojant Darbo partijai, nepritariama prokuratūros veiklos metinei ataskaitai ir inicijuojamas nepasitikėjimas prezidentės paskirtu generaliniu prokuroru D.Valiu.

Vis dėlto, pernelyg nuosaikus ir Uspaskichui per mažai nuolankus Gedvilas tokiai politinio buldozerio funkcijai kovoje su Prezidente neatrodo tinkamas. Todėl Gedvilas priverčiamas atsistatydinti iš Seimo pirmininko posto per vieną naktį. Beje, labai simboliška (ir simptomiška?) – jis priverstas trauktis neseniai sugrįžęs iš vizito Amerikoje, kurio metu tvirtai pasisakė už skalūnų dujų gavybą Lietuvoje. Tuo tarpu jo atleidimui, neabejojama, dirigavo Uspaskichas, ką tik sugrįžęs iš kelionės Maskvoje. Kai kokio dalyko priežastis yra neaiški, prancūzai paprastai sako - cherchez la femme(“ieškok moters”). Mūsų platumose tikslesnis posakis greičiausiai būtų - cherchez le gaz (“ieškok dujų”) arba cherchez la Russie (“ieškok Rusijos”).

Uspaskicho per vieną naktį atlikta rokiruotė, pakeičiant Seimo pirmininko poste nuosaikų Gedvilą į jam absoliučiai ištikimą ir prezidentės į ministres neprileistą ir dėl to kerštu degančią Graužinienę, akivaizdžiai reiškia vieną – Darbo partijos paskelbtą politinį karą su Dalia Grybauskaite. Karą su Prezidente, kuri šiandien yra ES Tarybai pirmininkaujančios šalies vadovė, šeimininkė greitai įvyksiančio Vilniaus Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, kuriame spręsis tokių šalių kaip Ukraina integracijos link Europos ar link Rusijos likimas. Manote, tai atsitiktinumas? O gal cherchez la Russie?

 

Source: bernardinai.lt