Lenkijos ambasadorius prie NATO sako, kad Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas nevykti į Varšuvą aptarti NATO klausimų su Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentais gali susilpninti bendrą poziciją. Tuo tarpu Lietuvos Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Vytis Jurkonis teigia, kad bendriems tikslams labiausiai kenkia lenkų pusės mėginimai suplakti dvišales problemas su regioniniais klausimais.

„Lietuvos nedalyvavimas kuriant bendrą strategiją kažkiek susilpnina mūsų poziciją, kadangi šio regiono šalys yra NATO pasienyje, todėl turi bendrus tikslus. Pirmiausiai, privalome siekti, kad pavojaus atveju Aljansas automatiškai imtųsi veiksmų, išplaukiančių iš 5 straipsnio”, – dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė Marekas Nowakowskis.

Bloga „lietuvių taktika“?

Lenkijos Prezidentūros atstovai sako, kad sunkumai susiję su „lietuvių taktika“. Pasak Lenkijos prezidento nacionalinio saugumo biuro vadovo generolo Stanislawo Kozejaus, visi NATO sprendimai privalo būti priimami taip, kad nesusilpnėtų gynybinė Aljanso funkcija.

„Visi NATO uždaviniai turi būti priimami ir realizuojami taip, kad nesusilpnėtų jos pagrindinė funkcija, kokia yra jos gynybinė galimybė, ypač tai svarbu dabar, kai JAV perkelia savo susidomėjimo strateginį svorį iš Europos į Aziją ir Ramiojo vandenyno regioną”, – dienraščiui sakė S. Kozejus.

Jo nuomone, Lietuva, kuri ignoravo viršūnių susitikimą Varšuvoje, taip pat pritaria šiam tikslui.

„Nėra konflikto su Lietuva. Sunkumai greičiau siejasi su lietuvių taktika dėl pokalbių būdo apie šiuos tikslus ir jų siekimą Aljanso susitikime”, – teigia S. Kozejus.

Po susitikimo su Baltijos šalių vadovais, į kurį atvyko Latvijos ir Estijos prezidentai, Lenkija inicijuoja ir bendrą Vyšegrado pareiškimą. Pasak „Rzeczpospolitos“, Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija kreipsis į JAV su prašymu išsaugoti savo dalyvavimą Europos saugume, o Europos sąjungininkus – ryžtingai stiprinti savo gynybines galias.

„NATO, kuris siejasi glaudžiais ryšiais tarp Šiaurės Amerikos ir Europos, pasireiškiančiais kolektyvinės gynybos pamatais, išliks mūsų saugumo garantas”, – rašoma deklaracijoje, kurios ištraukas skelbia „Rzeczpospolita”.

Vyšegrado grupės nuomone, apie Aljanso patikimumą ir jo gynybines galias pirmiausiai liudys NATO greitojo reagavimo pajėgos. Todėl dokumento autoriai kviečia, jog ateinančių metų manevrai „Steadfast Jazz” Lenkijoje ir Baltijos šalyse vyktų dalyvaujant visoms greitojo reagavimo pajėgoms ir naudojant kovinę amuniciją.

Deklaracija, pavadinta „Atsakomybė už stiprų NATO“, bus paskelbta per ES užsienio reikalų ir NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje.

V.Jurkonis: Lenkija irgi elgiasi nesolidžiai

RESC analitikas, politologas V. Jurkonis nesutinka su Lenkijos ambasadoriaus prie NATO teiginiu, esą nevykdama į Varšuvą pasitarti prieš Čikagos susitikimą Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė silpnina Baltijos šalių ir Lenkijos pozicijas Aljanse. Jo teigimu, nors pats nevykimas į Varšuvą dialogo neskatina, tačiau labiausiai bendriems tikslams, anot V. Jurkonio, kenkia faktas, jog Lenkija regioniniu požiūriu svarbų klausimą – oro policijos misiją – susiejo su dvišalėmis Lietuvos ir Lenkijos problemomis.

„Esminis klausimas yra tas, ar Lenkija, dvišalių santykių problemas supriešindama su regioniniu bendradarbiavimu, stiprina NATO. Be abejonės, prezidentės nevykimas neskatina jokio dialogo, bet, kita vertus, pradedant dialogą suinteresuotos turi būti visos pusės. Ir jeigu viena iš tų pusių, kaip Lenkija, per regioninį bendradarbiavimą ar oro policijos misiją bando paveikti dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius, tada kyla klausimas, ar Lenkija, kaip didžiausia regiono valstybė, elgiasi atsakingai?“ – teigė politologas.

V. Jurkonis taip pat sako, kad šiuo atveju į nežinią įstumiamos ir kitos Baltijos valstybės – Latvija ir Estija – kurios yra priverstos kentėti dėl pašlijusių Lietuvos ir Lenkijos santykių.

„Aš manau, kad iš abiejų pusių – tiek Lietuvos, tiek Lenkijos – yra ženklų apie nenorą kalbėtis. Čia reikia pripažinti abiems pusėms“, – pridūrė analitikas.

Jo teigimu, niekas neneigia, kad dvišaliuose santykiuose esama neišspręstų problemų, bet, anot V. Jurkonio, dėl jų reikia kalbėtis tiesiai, o ne bandyti spręsti aplinkiniais keliais – pavyzdžiui, keliant abejones dėl Baltijos šalių oro policijos misijos, kuri Lietuvai, Latvijai ir Estijai yra be galo svarbi saugumo požiūriu.

„Buvo išsakytas ir viešas kaltinimas, kad Lietuva esą vengia mokėti papildomas išlaidas už oro policijos misiją. Tada kyla klausimas, o kodėl tik Lietuva vengia? Tarsi šitame dalyke nebūtų Latvijos ir Estijos. Kitaip tariant, žaidimas iš Varšuvos pusės irgi pakankamai keistas. Ir man atrodo, kaip regiono lyderei tai yra nesolidu“, – teigė politologas.

Prezidentūra: sprendimai svarstomi Briuselyje, o ne Varšuvoje

Savo ruožtu Lietuvos prezidentūros nuomone, NATO sprendimai svarstomi Briuselyje, o ne Varšuvoje.

„NATO šalių saugumo klausimai priimami visų 28 šalių narių sutarimu. Kaip tik šiandien tokie sprendimai numatomi Briuselyje, NATO būstinėje vykstančiame Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministrų susitikime. Priimti sprendimai galutinai bus patvirtinti NATO viršūnių susitikime Čikagoje, o ne Varšuvoje,“ – teigiama DELFI atsiųstame prezidentės spaudos tarnybos komentare.

DELFI primena, kad užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė balandžio 18-19 dienomis Briuselyje dalyvaus neformaliame NATO šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime. Diskusijose bus aptartas NATO vaidmuo Afganistane po 2014 metų, tariamasi su Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) misijoje dalyvaujančiais partneriais, apžvelgta pasiruošimo NATO šalių vadovų susitikimui Čikagoje eiga, kiti Aljanso gynybos politikos klausimai.

Source: delfi.lt