Parlamentarai ketvirtadienį pagaliau priėmė daug diskusijų kėlusį Pilietybės įstatymą, kuris numato dvigubos pilietybės atvejus. Dėl dalies įstatymo pataisų konstitucingumo ketinama kreiptis į Konstitucinį Teismą. Už įstatymą balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 25 parlamentarai.

Įstatymo laukė visa išeivija

Konservatorius-krikdemas Paulius Saudargas, pasisakęs už įstatymo priėmimą, kalbėjo, kad jį apėmė „atsargus optimizmas“, nes gal Seimas pagaliau priims

taip ilgai išeivių lauktą Pilietybės įstatymą. „Šio įstatymo laukia visa globali Lietuva. Turbūt nereikia jums priminti, kad lietuvių kilmės asmenų, gyvenančių pasaulyje, priskaičiuojama iki 1,5 mln. Mes turime suprasti, kad jau nebesame Lietuva, gyvenanti vien savo šalies ribose.“

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai, posėdžiavę praėjusią savaitę, ragino Seimą pagaliau priimti šį įstatymą.

Nenori „negrų“

„Tvarkietis“ Egidijus Klumbys aiškino, kad teisės akto nepalaikys, kadangi „greit turėsime situaciją, kai Lietuvos reikalai bus sprendžiami ne Lietuvoje. O tai – negeras dalykas.“ Parlamentaras priekaištavo ir dėl to, kad šiuo įstatymu lietuviai, gyvenantys užsienyje, skaldomi į „geriečius“, nežiūrint į tai, kokių jie yra pažūrų ir ideologinių nuostatų“, ir į „blogiečius“, kurie gyvena ne ES ir NATO šalyse.

E. Klumbys pareiškė, kad jis nenori, jog „Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinės pagrindą sudarytų negrai. Aš noriu, kad ten žaistų lietuviai“. Tokie parlamentaro žodžiai nuskambėjo diskutuojant dėl Seimo nario Žilvino Šilgalio siūlymo, kuriuo išimties tvarka būtų galima suteikti Lietuvos pilietybę tais atvejais, „kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje“.

„Mes turime pavyzdžių, kai jau mūsų sportininkams buvo suteiktos išimties tvarka pilietybės, žinoma figūristė, kuri nemoka nė žodžio lietuviškai. Tai ar reikalingi mums tokie LR piliečiai, kurie gyvena ne Lietuvoje. Prisiminkime garsią krepšininkę, dėl kurios buvo tiek aistrų prieš keletą metų. Kur ji yra šiandien? Kokioje pasaulio dalyje ji žaidžia?“ – klausė E. Klumbys.

Pasak jo, „šitokie dalykai yra nepriimtini“.

„Ir galiausiai noriu pasakyti, aš nenoriu, kad Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinės pagrindą sudarytų negrai. Aš noriu, kad ten žaistų lietuviai“, – dėstė „tvarkietis“.

Toks juodaodžių apibūdinimas traktuojamas kaip rasistinis, kadangi kursto nesantaiką ir diskriminaciją dėl žmogaus odos spalvos.

Seimo posėdžiui pirmininkavusi parlamento vadovė pasakė, jog „toks rasistinis pasisakymas yra nelabai gerai“.

Įstatymas – antikonstitucinis?

Socialdemokrato Vytenio Andriukaičio nuomone, šis įstatymas antikonstitucinis, kadangi prieštarauja 12 Konstitucijos straipsniui, numatančiam, kad, „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Dar trečiadienį atrodė, kad Seimas įstatymo priėmimą atidės, kadangi posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija nepriėmė sprendimo dėl nesusipratimo, kilusio balsuojant už straipsnių pataisas, įstatymo priėmimo metu.

„Teks rytoj stabdyti Pilietybės įstatymo priėmimą. Manau, mes artimiausiu metu rasime išeitį, kaip išeiti iš tos padėties, nes išties mums jau irgi atsibodo, jau trečią kartą svarstome prašymą, ar Statutas buvo pažeistas, ar ne“, – BNS trečiadienį sakė EPK pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Tačiau EPK pirmininkas Algimantas Salamakinas ketvirtadienį pareiškė, kad EPK susirinko prieš pat plenarinį posėdį ir nusprendė, kad jokių pažeidimų priimant pataisas nėra.

Intelektualai pasisakė prieš dvigubą pilietybę

Šią savaitę grupė intelektualų išplatino viešą pareiškimą, kuriame pasisakoma prieš dvigubos pilietybės įteisinimą. Pareiškimą pasirašę filosofai Bronislovas Genzelis, Alvydas Jokubaitis, Kęstutis Dubnikas, Arvydas Juozaitis, Romualdas Ozolas, Vytautas Radžvilas, poetas Marcelijus Martinaitis, režisierius Faustas Latėnas, dalininkas Bronius Leonavičius, kiti asmenys teigė, kad „dvigubos pilietybės masinis įteisinimas nepriimtinas dėl moralinių, politinių, teisinių ir socialinių priežasčių“.

Ketinama kreitis į Konstitucinį Teismą

Remiantis BNS, Pilietybės įstatymo nauja redakcija Seime buvo svarstoma jau antrus metus ir 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.

Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją išvykusiems, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir po šios datos – jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę, taip pat ir su Lietuva sieną turinčiose valstybėse gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims.

Didelė dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus.

Priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, Seimas ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl jo konstitucingumo.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančias pagrindiniam šalies įstatymui.

Source: alfa.lt

Leave a Reply


You must be logged in to post a comment.