Užsienio reikalų ministerijoje balandžio 19 dieną pristatyti tyrimo „Lietuvos diasporos potencialo panaudojimas valstybės gerovei kurti: Europos Sąjungos šalių narių geroji praktika“ rezultatai.

Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė renginyje pažymėjo, kad Lietuvos Vyriausybė, įgyvendindama ,,Globalios Lietuvos“ programą, siekia kurti sąlygas užsienio lietuviams įsitraukti į Lietuvos valstybės gyvenimą, paskatinti „protų apykaitą“.

Pasak A. Skaisgirytės Liauškienės, vienas pagrindinių šio tyrimo siekių buvo išanalizuoti užsienio valstybių patirtį ir pasiūlyti galimus mechanizmus bei priemones efektyvesniam diasporos potencialo pasitelkimui valstybės gerovei kurti.

Tyrimo autoriai – mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo katedros docentas Dangis Gudelis.

Vykdant tyrimą buvo atlikta Airijos, Škotijos, Graikijos, Portugalijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos diasporos politikos lyginamoji analizė. Taip pat paimti interviu iš skirtingų Lietuvos diasporos grupių atstovų siekiant nustatyti šių grupių galimybes dalyvauti Lietuvos gyvenime ir kuriant šalies gerovę. Tyrime taip pat buvo siekiama identifikuoti veiksnius, trukdančius diasporai įsitraukti į Lietuvos gyvenimą.

Anot mokslininkų, galima daryti išvadą, kad viena iš pagrindinių diasporos įtraukimo į valstybės gyvenimą politikos krypčių turėtų būti profesionalų tinklų telkimas. Tai patvirtino ir Europos Sąjungos šalių narių gerosios praktikos ir diasporos ekspertų interviu analizė. Lietuva galėtų pasinaudoti Airijos ir Škotijos, kurios politiką diasporos atžvilgiu formuoja pasitelkdamos profesionalų ir kitus diasporos tinklus, patirtimi.

Visą tyrimą galima rasti Lietuvos Vyriausybės tinklalapyje (spausti čia).

Tyrimas buvo finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų.

Source: urm.lt