community what is community

Baltijos valstybėms suskaičiavus okupacijos žalą ir reikalaujant ją atlyginti iš Sovietų Sąjungos teisių paveldėtojos Rusijos, šios šalies istorikai taip pat imasi skaičių ir teigia, kad mokėti turi ne Rusija, o buvusios okupuotos respublikos.

Rusijos istorikai paskaičiavo, kiek Rusijai skolingos Baltijos šalys ir Vidurinioji Azija. Šiuos duomenis paviešino Maskvoje vykusioje konferencijoje „Nekonfliktiškas bendros istorijos traktavimas – draugiškos kaimynystės pagrindas“. Konferencijoje buvo pristatyta Nacionalinės vidaus politikos laboratorijos ataskaita „Baltijos šalys ir Vidurinioji Azija Rusijos imperijoje ir TSSR: mitai šiuolaikiniuose posovietinių valstybių vadovėliuose…“, rašo laikraštis „Izvestija“.

Ataskaitos autoriai rašo, kad Baltijos šalių istoriografija sukūrė mitą apie išvystytą nepriklausomos Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomiką 1920 – 1930 m. Tačiau iš tikrųjų Latvijos ir Estijos pramonė nepriklausomybės laikotarpiu „degradavo”. Estija ir Latvija per visą nepriklausomybės laikotarpį taip ir nepasiekė 1913 m. pramonės gamybos lygio. Pvz., Latvijoje 1940 m. mašinų gamybos pramonė sudarė tik 40 proc. 1913 m. lygio. Atitrūkusios nuo Rusijos rinkos Estija, Latvija ir Lietuva vystėsi kaip tipinės agrarinės valstybės. O prieš revoliucija sukauptas pramonės potencialas arba nebuvo išnaudojamas, arba buvo nukreipiamas į žemės ir miškų ūkį.

Toliau ataskaitos autoriai cituoja Baltijos šalių vadovėlius, kuriuose mokiniai tikinami, kad Sovietų Sąjungos sudėtyje Baltijos šalis eksploatavo totalitarinė imperija – išveždavo darbo vaisius į kitas respublikas. Visgi analizė rodo, kad tarpvalstybiniai mainai Baltijos šalims buvo naudingi.

Apytikrį perskirstymo lygį tarp respublikų galima nustatyti, atkūrus lyginant sukurtų ir panaudotų nacionalinių pajamų lygį. 1945 – 1970 m. šalys dar pagamindavo daugiau negu panaudodavo. Tik taip buvo neilgai ir tik todėl, kad respublikos pirmos atsigavo po karo, 1945 – 1850 m. gavusios paramą. Paskui situacija keitėsi. Nuo 1972 m. Lietuvoje ir Estijoje visada buvo daugiau sunaudojama, nei pagaminama. 1988 m. skirtumas siekė jau 10 proc., teigia ataskaitos autoriai.

Tiesa, perskirstymo mechanizmas TSSR toli gražu nesibaigė išteklių perkėlimu iš vienos šalies į kitą. Kur kas didesnis perskirstymas buvo vykdomas slapta: pasitelkus kainų, mokesčių, šakos dotacijų sistemas ir pan. Anot istorikų, nustatydamos ūkio prioritetus, valstybės sukurdavo pirmenybę toms valstybėms, kuriose didelė dalis gamybos buvo proteguojama vyriausybės. Visų pirma tai pasakytina apie Baltijos šalis – jose pagrindinę vietą šalies ūkyje užėmė mašinų gamybą, lengvoji ir maisto pramonė.

Žinoma, kad tuo metu gavybinių ūkio šakų produkcija buvo tiekiama sumažintomis kainomis. Taigi didelė dalis Baltijos šalių nacionalinių pajamų buvo gaunamos pasisavinant dalį kitų TSSR respublikų nacionalinių pajamų, visų pirmą – Rusijos ir Ukrainos, teigia autoriai. Atsižvelgus į šį faktorių, Latvijos ekonomisto Malinkovskio skaičiavimais, kuriais remiasi ataskaitos autoriai, 1987 m. 22,8 proc. respublikos pajamų sudaro „pasisavintos” pajamos.

Pavyzdžiui, 1972 m. Estija įsivežė prekių 135,2 mln. rublių daugiau, negu išvežė, Lietuva – 240 mln., o Latvija – 57,1 mln. rublių daugiau negu išvežė. Bėgant metams atotrūkis tarp įvežamų ir išvežamų prekių didėjo, 1988 m. Estijoje atotrūkis jau buvo 700 mln. rublių, Lietuvoje – 1 mlrd. 530 mln. rublių, o Lietuvoje – 695 mln. rublių.

Kaip rašo ataskaitos autoriai, atidžiai, šaltu protu pasvėrus išvardintus faktus, (matyti), kad Sovietų Sąjunga visa tai buvo žinoma. Kasmet Tautų tarybos ir Sąjungų tarybos deputatai priimdavo nacionalinio biudžeto įstatymus, įteisinančius dar vieną dotacijų tipą – įvairius atskaitymus nuo sąjungos mokesčių ir pajamų į sąjungos respublikų biudžetus. Tad septintą ir aštuntą dešimtmetį Rusijos Federacija galėdavo pasilikti ne daugiau nei 40 proc. jos teritorijoje surinkto apyvartos mokesčio, Ukraina – kiek daugiau, Baltijos valstybės – 45 – 50 proc., o Vidurinės Azijos respublikos – beveik 100 proc. Sąjungos respublikų kapitalo indėlių tempai į ekonomiką 2 – 4 kartus viršijo analogiškus Rusijos rodiklius.

DELFI primena, kad tuometinės teisingumo viceministrės Rasos Budbergytės vadovaujama vyriausybinė darbo grupė 2000-ųjų rudenį pateikė skaičiavimus, kiek Lietuvai kainavo sovietų okupacija. Nustatytos žalos dydis – 20 mlrd. JAV dolerių.

Source: delfi.lt